Lenktynininkas Brundza, Bet ne Stasys
Dabar bagiai yra neatskiriama automobilių kroso dalis.
Jų istorija Lietuvoje prasidėjo truputį vėliau nei prieš
20 metų. Vienas pirmųjų susikonstravęs bagį ir
populiarinęs šį sportą buvo Rimas Brundza.
Kieme
-automobilių parkas
Prienų
rajonas, Išlaužas. "Mano namą pažinsite pagal didelį
metalinį garažą", - aiškino Rimas. Namo kieme bene dešimt
įvairių automobilių (nuo Zaporožiečio iki "Porsche", iš
kurio, tiesa, tik kėbulas likęs). Čia įsikūrę ir keli
bagiai, ir "Renault-5', kuriuo dabar važinėja R.Brundza. Kai
kurios mašinos - jau nebeįgyvendinamų svajonių liekanos.
"Norėjau įsimesti į "zapuką" "Fiat" variklį, tačiau krose
nebūtų klasės, kurioje galėčiau važiuoti",- paglostęs seno
žalio Zaporožiečio kėbulą aiškina ponas Rimas. Šalia ant
šono paverstas ir "čirškinamas" suvirinimo aparatu ne
pirmos jaunystės "Žiguli". Kol kas jis vienintelis sportuoti
parengtas automobilis iš viso R.Brundzos arsenalo.
Prieš pokalbi lenktynininkas siūlė pralėkti vienu naujausiu
savo kūrinių. Tai bagis, sukurtas iš invalidams skirto
automobilio (vadinamosios "invalidkės") bazės. Rimas
visiškai pakeitė jo išvaizdą, patobulino važiuoklę. Jis kūrė
šią mašinėlę kaip laisvalaikio automobili turtingų tėvų
vaikams. Netrukus variklis užvedamas ir mes lekiame Išlaužo
gatvėmis, lydimi motoro riaumojimo ir nustebusių žmonių
žvilgsnių. Po to nuvykome į R.Brundzos kroso traselę, kur ir
pačiam teko išbandyti šį automobiliuką. Važiavimas juo
paliko malonų įspūdį, ypač patiko pavarų perjungimo
mechanizmas. Kaip jau minėjau, šiame bagyje stovi motociklo
variklis, kuriame yra ir pavarų dėžė. Motociklo pavaros
jungiasi nuosekliai, R.Brundza pritaikė jų perjungimo
mechanizmą mašinai. Apėmė keistas jausmas, kai buvusioje "invalidkėje"
jungdamas pavaras pasijunti tarsi brangiame sportiniame
automobilyje. Vienas šio pramoginio bagio trūkumas -jame
nepatogu aukštesnio ūgio žmogui, nes mašinėlė skirta vaikui.
Tačiau Rimas jau darbuojasi kurdamas tokio pat tipo bagį ir
suaugusiam.
"Kaip atrodo, kiek gali kainuoti toks automobiliukas?"-
klausia R.Brundza, kai grįžome j kiemą.
Spėjau, kad 1500-200 JAV dolerių. "Jūs vienintelis, kuris
tiek duodate. Vienas žmogus pasižiūrėjo bagį ir pasiūlė 1000
litų. Kai pasakiau, kad norėčiau tiek pat dolerių, jis
nusijuokė ir pasakė, kad už tokią sumą gali kelis golfus
nusipirkti. Deja, kol kas kūrybinis darbas Lietuvoje nėra
vertinamas",-atsiduso R.Brundza ir pakvietė j namus.
Atmintyje – sportinio "Moskvič" variklio riaumojimas
Meilė
automobilių sportui prasidėjo nuo liūdno įvykio - pusbrolio
laidotuvių 1968 m. Tada į jas atvyko ir kitas Rimo pusbrolis
Stasys Brundza. Lenktynininkas atvažiavo sportiniu "Iž
rali". R.Brundza sukiojosi aplink automobilį kaip katinas
apie grietinės dubenį. Jį sužavėjo viduje buvę prietaisai,
saugos lankai. O kai išgirdo variklio garsą, negali jo
užmiršti iki šiol.
Baigęs aštuonias klases, Rimas nuvyko į Kauno politechnikos
institutą, kur mokėsi automobilių remonto specialybės. Po
dvejų metų mokslo kartu su vienu bendraminčiu nuėjo j prie
instituto buvusį "Politechnikos" automobilių sporto klubą,
kuriam atstovavo tokie žymūs sportininkai, kaip Zenonas
Balčiūnas, Jonas Dereškinas. Kartą R.Brundza raly-buvo
pastarojo šturmanu.
Tiesa, iš pradžių prie sportinių automobilių jo niekas
neprileido -teko šluoti kiemą, dyzeliniu kuru plauti
detales. Vėliau davė kartą, tačiau kartingu važiuoti
lenktynininkui sekėsi ne itin gerai.
1974 m. kartu su Egidijumi Paulausku dalyvavo mėgėjų ralyje.
Jame važiavo su Egidijaus tėvo "trečiuku" (VAZ-2103).
Vyresnysis Paulauskas tai žadėdavo duoti automobilį, tai vėl
apsigalvodavo, kol galiausiai Egidijus "nukosėjo" raktelius.
Per naktį abu vaikinai pritvirtino saugos diržus, o ryte
atvyko į startą. Jie vertė ralio dalyvius šypsotis: "Va,
atvyko vaikėzai su tėvo mašina. Sužinos tėvas, kailį
išpers". Šturmanavusiam Rimui tada buvo 20, vairavusiam
Egidijui - 17 metų. Jų pasiektas rezultatas buvo aukštas:
pirmi klasėje, treti absoliučioje įskaitoje, be to, pelnė
prizą kaip jauniausi ekipažo dalyviai. Tų įsimintinų metų
pabaigoje R.Brundza buvo pašauktas tarnauti į armiją.
Sužinojęs, kad. ir ten yra automobilių sporto sekcija,
sportininkas per "blatą" ten ir pakliuvo. Kurį laiką buvo
mechanikas, po to pradėjo dalyvauti figūrinio važiavimo
varžybose, startavo "Kremliovskyje zviozdy" bei "Moskvič"
raliuose. Baigęs tarnauti kariuomenėje sugrįžo į Kauną, kur
dirbo "Politechnikos" vairavimo instruktoriumi, kelis
kartus startavo su "Estonia 15" kurioje buvo įmontuotas
nuolat gesdavęs "Iž" variklis.
Norą lenktyniauti R.Brundza malšindavo dirbdamas taksistu
(vis šis tas - nuo ryto iki vakaro prie vairo) ir vykdamas
stebėti varžybų, dažniausiai į Kijevą, nes ten turėjo
pažįstamų dar nuo armijos laikų.1978 m. nusipirko ZAZ-965,
arba "kupriuką", kuriuo labai rūpinosi, tobulino. Sužinojęs,
kad S.Brundzos mechanikas Henrikas Šilinis įsistatė į tokį
pat automobilį "Škoda" variklį, nusprendė pasekti jo
pavyzdžiu. Eksperimentas pavyko - Zaporožietis švilpdavo
keliais, visų nuostabai, lenkdamas daug galingesnius
automobilius. Juo Rimas džiaugėsi, kol neapsivertė ant
stogo...
R.Brundzai įsiminė vienos tarptautinės žiedinės lenktynės
Kijevo trasoje. Tada vos nesudegė žymus sportininkas
Valerijonas Vaišvila. Jį taranavo vienas Toljačio
lenktynininkas ir pramušė lietuvio automobilio degalų
baką. V.Vaišvilai vos spėjus iššokti iš "Žiguli", šis
pavirto fakelu. "Laukiame, kada posūkyje pasirodys
Valerijonas, c jo nėra. Tik dūmų stulpas ir
"greitųjų" kauksmas", - prisiminė R.Brundza. 1981-ieji
R.Brundzai tapo naujo gyvenimo vingio metais. Viskas
prasidėjo nuo to, kad "Tiesos" į laikraštyje pasirodė
reportažas apie bagių lenktynes. Jas žurnalistas pamatė
Čekoslovakijoje. Išvydęs iki tol nematytus automobilius,
juos nufotografavo, aprašė varžybas. Rimas nulėkė pas
žurnalistą ir paprašė papasakoti daugiau. Pirmąjį savo bagį
sportininkas konstravo, galima sakyti, vien iš nuotraukų -
brėžinių neturėjo. Jis vadovavosi bendrais automobilių
konstrukcijos pagrindais, o priekį rentė pagal vairo
kolonėlę. Ši kūryba vyko brolio garaže. Iš pradžių rėmą
sulipdė, o paskui gamykloje suvirino. Darbą pradėjęs
1982 m.pavasarį, baigė rudenį. Rugsėjo mėnesį vyko pirmasis
Lietuvos kroso čempionatas, kuriame dalyvavo ir bagiai. Jų
buvo šeši: trys lietuvių pagaminti ir trys pirkti iš
latvių.R.Brundza intensyviai domėjosi ir j bagių istorija
Lietuvoje. SSRS šis i sportas atsirado 1978-80 metais, jo
centru tapo Maskva, Zaporožė, Charkovas, Ciesis. Iš lietuvių
pirmasis bagį sukonstravo Vilniaus inžinerijos ir
statybos institute studijavęs Daumantas Paškevičius. Tai
buvo jo diplominis darbas, Ciesyje už bagio dizainą jis gavo
prizą. Baigęs mokslus D.Paškevičius išvyko dirbti į
Toljatį. Deja, netrukus jis žuvo autoavarijoje.Antrą
lietuvišką bagį Kauno politechnikos instituto dirbtuvėse
sukūrė Šliažas. Jis kartu su R.Brundza bei R.Zavistausku
stojo prie tų. istorinių 1982 m. kroso lenktynių starto su
pačių pasigamintais automobiliais. Vėliau Rimas tris kartus
tapo Lietuvos; du kartus Baltijos šalių kroso čempionu. Prie
jo pergalių nemažai prisidėjo ir pažintys su ukrainiečiais.
Jie, kaip ir R.Brundza, dažniausiai į bagius statydavo
Zaporožiečio agregatus, bet pradėjo naudoti anksčiau, tad
buvojau perkandę jų trūkumus." Kartą Rimui jie padovanojo
trečios pavaros krumpliaratį. Įstačius jį į pavarų dėžę, „zapas“
tapo daug dinamiškesnis. Šiems anekdotų herojais tapusiems
automobiliams R.Brundza visada jautė simpatiją.Iš pradžių
bagiai buvo "apauti" labai grubaus protektoriaus padangomis.
Startuojant jos pakeldavo nuo žemės grumstus bei akmenukus
ir sviesdavo į varžovų automobilius. Tai sportininkui
keldavo pavojų. Labiausiai kentėjo aky* - purvas kaip mat
užklijuodavo akinius, juos tekdavo nusiimti. Dėl to j akis
patekdavo visokių nešvarumų, reikėdavo nuolat varstyti
poliklinikų duris.įsiminė vienas komiškas epizodas - per
startą žymus kroso lenktynininkas Leonas Videikis vietoj
pirmosios pavaros įjungė atbulinę. Efektas buvo išties
įspūdingas...
Pusbrolio vardas padėjo ir įpareigojo
Automobilių sportas - didžioji R.Brundzos meilė (be jo,
domisi dar psichologija). Lenktynininkas stengiasi jį
populiarinti, dėl to dalyvauja įvairiose varžybose, net ir
bulių kautynėse. Anksčiau Rimas buvo organizavęs kroso
varžybas, svajojo surengti šuolių per trampliną lenktynės,
kurios vyksta
vakarų
šalyse: j startą stoja du automobiliai ir turi įveikti kelis
ar keliolika tramplinų.
Sportininkas jau buvo nužiūrėjęs žemės sklypą būsimam
autodromui statyti, tačiau šiam ketinimui nebuvo lemta
išsipildyti. "Gal ir gerai. Esant dabartinei ekonominei
situacijai, šis projektas šiaip ar taip būtų žlugęs". -mano
R.Brundza. Vis dėlto iš dalies šia savo idėją jis realizavo.
Mintį mašina pašokinėti per trampliną Rimas pasiūlė Daliui
Juozelskiui po automobilių futbolo varžybų. Tuoj pat buvo
pastatytas nedidelis tramplinėlis. Susirinko nemažai
dalyvių. R.Brundza su zaporožiečiu, kuriame buvo įtaisytas
"Fiat" variklis, nuskriejo 16,80 metrų. Lengvuoju
automobiliu Lietuvoje kol kas toliau niekas nėra nušokęs.
Rimas
svajoja apie ralį, tačiau jam tai per brangi sporto šaka.
Vienintelė galimybė - krosas. Jam konstruoja "Renault 5"
automobilį, kurio variklis yra gale. Tokios mašinos
skriedavo ralio trasose
devintajame dešimtmetyje.
Lenktynininkas sako, kad jam nepavyko sukurti savo verslo.
vienintelė viltis sportuoti - firmos "Avia Baltica" parama.
Su jos vadovu Jurijumi Barysovu susipažino. kai šis atvyko
pasivažinėti Rimo kroso trasoje. Vėliau pasiūlė Brundzai
darbą ir pagalbą.
Paklaustas, ką jam reiškia pusbrolis Stasys, pašnekovas
atsakė. jog jis buvo ir yra jo sporto idealas. Brundzos
pavardė Rimui padėjo, tačiau ir labai įpareigojo. Beje, abu
Brundzos labai skirtingi - Stasys mėgsta tikslumą ir
kruopštumą, o Rimui patinka improvizuoti ir jis nėra labai
pedantiškas.
Bagiu
važinėjantis Rimas sake, jog pusbrolis anksčiau jam gerokai
padėjo - pavyzdžiui, karta, kai dalyvavo SSRS čempionato
varžybose, pasiskolino iš Stasio žigulio varikli. Tada užėmė
penktąją vietą.
|