Kieme -automobilių parkas

Prienų rajonas, Išlaužas. "Mano namą pažinsite pagal didelį meta­linį garažą", - aiškino Rimas. Namo kieme bene dešimt įvairių automo­bilių (nuo Zaporožiečio iki "Porsche", iš kurio, tiesa, tik kėbu­las likęs). Čia įsikūrę ir keli bagiai, ir "Renault-5', kuriuo dabar važinėja R.Brundza. Kai kurios mašinos - jau nebeįgyvendinamų svajonių liekanos. "Norėjau įsimesti į "zapuką" "Fiat" variklį, tačiau krose nebūtų klasės, kurioje galėčiau važiuoti",- paglostęs seno žalio Zaporožiečio kėbulą aiškina ponas Rimas. Šalia ant šono paverstas ir "čirškinamas" suvirini­mo aparatu ne pirmos jaunystės "Žiguli". Kol kas jis vienintelis sportuoti parengtas automobilis iš viso R.Brundzos arsenalo. Prieš pokalbi lenktynininkas siūlė pralėkti vienu naujausiu savo kūrinių. Tai bagis, sukurtas iš invalidams skirto automobilio (vadi­namosios "invalidkės") bazės. Rimas visiškai pakeitė jo išvaizdą, patobulino važiuoklę. Jis kūrė šią mašinėlę kaip laisvalaikio automo­bili turtingų tėvų vaikams. Netrukus variklis užvedamas ir mes lekiame Išlaužo gatvėmis, lydimi motoro riaumojimo ir nuste­busių žmonių žvilgsnių. Po to nuvykome į R.Brundzos kroso traselę, kur ir pačiam teko išbandyti šį automobiliuką. Važia­vimas juo paliko malonų įspūdį, ypač patiko pavarų perjungimo mechanizmas. Kaip jau minėjau, šiame bagyje stovi motociklo variklis, kuriame yra ir pavarų dėžė. Motociklo pavaros jungiasi nuosekliai, R.Brundza pritaikė jų perjungimo mechanizmą mašinai. Apėmė keistas jausmas, kai buvu­sioje "invalidkėje" jungdamas pavaras pasijunti tarsi brangiame sportiniame automobilyje. Vienas šio pramoginio bagio trūkumas -jame nepatogu aukštesnio ūgio žmogui, nes mašinėlė skirta vaikui. Tačiau Rimas jau darbuojasi kur­damas tokio pat tipo bagį ir suau­gusiam. "Kaip atrodo, kiek gali kainuoti toks automobiliukas?"- klausia R.Brundza, kai grįžome j kiemą. Spėjau, kad 1500-200 JAV dolerių. "Jūs vienintelis, kuris tiek duodate. Vienas žmogus pasižiūrėjo bagį ir pasiūlė 1000 litų. Kai pasakiau, kad norėčiau tiek pat dolerių, jis nusijuokė ir pasakė, kad už tokią sumą gali kelis golfus nusipirkti. Deja, kol kas kūrybinis darbas Lietuvoje nėra vertinamas",-atsiduso R.Brundza ir pakvietė j namus.

Atmintyje – sportinio "Moskvič" variklio riaumojimas

Meilė automobilių sportui prasidėjo nuo liūdno įvykio - pus­brolio laidotuvių 1968 m. Tada į jas atvyko ir kitas Rimo pusbrolis Stasys Brundza. Lenktynininkas atvažiavo sportiniu "Iž rali". R.Brundza sukiojosi aplink auto­mobilį kaip katinas apie grietinės dubenį. Jį sužavėjo viduje buvę  prietaisai, saugos lankai. O kai išgirdo variklio garsą, negali jo užmiršti iki šiol. Baigęs aštuonias klases, Rimas nuvyko į Kauno politechnikos insti­tutą, kur mokėsi automobilių remonto specialybės. Po dvejų metų mokslo kartu su vienu ben­draminčiu nuėjo j prie instituto buvusį "Politechnikos" automobilių sporto klubą, kuriam atstovavo tokie žymūs sportininkai, kaip Zenonas Balčiūnas, Jonas Dereškinas. Kartą R.Brundza raly-buvo pastarojo šturmanu. Tiesa, iš pradžių prie sportinių automobilių jo niekas neprileido -teko šluoti kiemą, dyzeliniu kuru plauti detales. Vėliau davė kartą, tačiau kartingu važiuoti lenktynininkui sekėsi ne itin gerai. 1974 m. kartu su Egidijumi Paulausku dalyvavo mėgėjų ralyje. Jame važiavo su Egidijaus tėvo "trečiuku" (VAZ-2103). Vyresnysis Paulauskas tai žadėdavo duoti automobilį, tai vėl apsigalvodavo, kol galiausiai Egidijus "nukosėjo" raktelius. Per naktį abu vaikinai pritvirtino saugos diržus, o ryte atvyko į startą. Jie vertė ralio dalyvius šypsotis: "Va, atvyko vaikėzai su tėvo mašina. Sužinos tėvas, kailį išpers". Šturmanavusiam Rimui tada buvo 20, vairavu­siam Egidijui - 17 metų. Jų pasiektas rezultatas buvo aukštas: pirmi klasėje, treti absoliučioje įskaitoje, be to, pelnė prizą kaip jauniausi ekipažo dalyviai. Tų įsimintinų metų pabaigoje R.Brundza buvo pašauktas tarnauti į armiją. Sužinojęs, kad. ir ten yra automobilių sporto sekci­ja, sportininkas per "blatą" ten ir pakliuvo. Kurį laiką buvo mechanikas, po to pradėjo dalyvau­ti figūrinio važiavimo varžybose, startavo "Kremliovskyje zviozdy" bei "Moskvič" raliuose. Baigęs tar­nauti kariuomenėje sugrįžo į Kauną, kur dirbo "Politechnikos" vairavimo instruktoriumi, kelis kar­tus startavo su "Estonia 15" kurioje buvo įmontuotas nuolat gesdavęs "Iž" variklis. Norą lenktyniauti R.Brundza malšindavo dirbdamas taksistu (vis šis tas - nuo ryto iki vakaro prie vairo) ir vykdamas stebėti varžybų, dažniausiai į Kijevą, nes ten turėjo pažįstamų dar nuo armijos laikų.1978 m. nusipirko ZAZ-965, arba "kupriuką", kuriuo labai rūpinosi, tobulino. Sužinojęs, kad S.Brundzos mechanikas Henrikas Šilinis įsistatė į tokį pat automobilį "Škoda" variklį, nusprendė pasekti jo pavyzdžiu. Eksperimentas pa­vyko - Zaporožietis švilpdavo keliais, visų nuostabai, lenkdamas daug galingesnius automobilius. Juo Rimas džiaugėsi, kol neap­sivertė ant stogo... R.Brundzai įsiminė vienos tarptautinės žiedinės lenktynės Kijevo trasoje. Tada vos nesudegė žymus sportininkas Valerijonas Vaišvila. Jį taranavo   vienas   Toljačio   lenk­tynininkas ir pramušė lietuvio auto­mobilio  degalų  baką.  V.Vaišvilai vos spėjus iššokti iš "Žiguli",   šis pavirto fakelu. "Laukiame,     kada     posūkyje pasirodys Valerijonas, c jo nėra.     Tik   dūmų   stulpas   ir   "greitųjų" kauksmas", - prisiminė R.Brundza.     1981-ieji R.Brundzai tapo naujo gyvenimo vingio metais. Viskas prasidėjo  nuo to,  kad  "Tiesos"     į laikraštyje pasirodė reportažas apie bagių lenktynes. Jas žurnalis­tas pamatė Čekoslovakijoje. Išvydęs iki tol nematytus automo­bilius, juos nufotografavo, aprašė varžybas. Rimas nulėkė pas žurnalistą ir paprašė papasakoti daugiau. Pirmąjį savo bagį sportininkas konstravo, galima sakyti, vien iš nuotraukų - brėžinių neturėjo. Jis vadovavosi bendrais automobilių konstrukcijos pagrin­dais, o priekį rentė pagal vairo ko­lonėlę. Ši kūryba vyko brolio garaže. Iš pradžių rėmą sulipdė, o paskui gamykloje suvirino. Darbą    pradėjęs  1982 m.pavasarį, baigė rudenį. Rugsėjo mėnesį vyko pirmasis Lietuvos kroso čempionatas, kuriame dalyvavo ir bagiai. Jų buvo šeši: trys lietuvių pagaminti ir trys pirkti iš latvių.R.Brundza intensyviai domėjosi ir j bagių istorija Lietuvoje. SSRS šis i sportas atsirado 1978-80 metais, jo centru tapo Maskva, Zaporožė, Charkovas, Ciesis. Iš lietuvių pirmasis   bagį   sukonstravo  Vilniaus inžinerijos ir statybos institute studijavęs Daumantas Paškevičius. Tai buvo jo diplominis darbas, Ciesyje už bagio dizainą jis gavo prizą. Baigęs   mokslus  D.Paškevičius išvyko dirbti į Toljatį. Deja, netrukus jis žuvo autoavarijoje.Antrą lietuvišką bagį Kauno politechnikos instituto dirbtuvėse sukūrė Šliažas. Jis kartu su R.Brundza bei R.Zavistausku stojo prie tų. istorinių 1982 m. kroso lenktynių starto su pačių pasigamintais automobiliais. Vėliau Rimas tris kartus tapo Lietuvos; du kartus Baltijos šalių kroso čempionu. Prie jo pergalių nemažai prisidėjo ir pažintys su ukrainiečiais. Jie, kaip ir R.Brundza, dažniausiai į bagius statydavo Zaporožiečio agregatus, bet pradėjo naudoti anksčiau, tad buvojau perkandę jų trūkumus." Kartą Rimui jie padovanojo trečios pavaros krum­pliaratį. Įstačius jį į pavarų dėžę, „zapas“ tapo daug dinamiškesnis. Šiems anekdotų herojais tapusiems automobiliams R.Brundza visada jautė simpatiją.Iš pradžių bagiai buvo "apauti" labai grubaus protektoriaus padangomis. Startuojant jos pakeldavo nuo žemės grumstus bei akmenukus ir sviesdavo į varžovų automobilius. Tai sportininkui kel­davo pavojų. Labiausiai kentėjo aky* - purvas kaip mat užklijuodavo akinius, juos tekdavo nusiimti. Dėl to j akis patekdavo visokių nešvarumų, reikėdavo nuolat varstyti poliklinikų duris.įsiminė vienas komiškas epizodas - per startą žymus kroso lenktynininkas Leonas Videikis vietoj pirmosios pavaros įjungė atbulinę. Efektas buvo išties įspūdingas...

Pusbrolio vardas padėjo ir įpareigojo

Automobilių sportas - didžioji R.Brundzos meilė (be jo, domisi dar psichologija). Lenktynininkas stengiasi jį populiarinti, dėl to dalyvauja įvairiose varžybose, net ir bulių kautynėse. Anksčiau Rimas buvo organizavęs kroso varžybas, svajojo surengti šuolių per trampliną  lenktynės, kurios vyksta

vakarų šalyse: j startą stoja du automobiliai ir turi įveikti kelis ar keliolika tramplinų.

Sportininkas jau buvo nužiūrėjęs žemės sklypą būsimam autodromui statyti, tačiau šiam ketinimui nebuvo lemta išsipildyti. "Gal ir gerai. Esant dabartinei ekonominei situacijai, šis projektas šiaip ar taip būtų žlugęs". -mano R.Brundza. Vis dėlto iš dalies šia savo idėją jis realizavo. Mintį mašina pašokinėti per trampliną Rimas pasiūlė Daliui Juozelskiui po automobilių futbolo varžybų. Tuoj pat buvo pastatytas nedidelis tramplinėlis. Susirinko nemažai dalyvių. R.Brundza su zaporožiečiu, ku­riame buvo įtaisytas "Fiat" variklis, nuskriejo 16,80 metrų. Lengvuoju automobiliu Lietuvoje kol kas toliau niekas nėra nušokęs.

Rimas svajoja apie ralį, tačiau jam tai per brangi sporto šaka. Vienintelė galimybė - krosas. Jam konstruoja "Renault 5" automobilį, kurio variklis yra gale. Tokios mašinos  skriedavo   ralio   trasose

devintajame dešimtmetyje.

Lenktynininkas sako, kad jam nepavyko sukurti savo verslo. vienintelė viltis sportuoti - firmos "Avia Baltica" parama. Su jos vadovu Jurijumi Barysovu susipažino. kai šis atvyko pasivažinėti Rimo kroso trasoje. Vėliau pasiūlė Brundzai darbą ir pagalbą.

Paklaustas, ką jam reiškia pusbrolis Stasys, pašnekovas atsakė. jog jis buvo ir yra jo sporto idealas. Brundzos pavardė Rimui padėjo, tačiau ir labai įpareigojo. Beje, abu Brundzos labai skirtingi - Stasys mėgsta tikslumą ir kruopštumą, o Rimui patinka improvizuoti ir jis nėra labai pedantiškas.

Bagiu važinėjantis Rimas sake, jog pusbrolis anksčiau jam gerokai padėjo - pavyzdžiui, karta, kai dalyvavo SSRS čempionato varžybose, pasiskolino iš Stasio žigulio varikli. Tada užėmė penktąją vietą.